„Ten, kur Ąžuolas ošia“

Šalia kelio Raseiniai – Šiluva rymo iškili tautodailininko Ričardo Ramanausko išdrožta rodyklė „Padubysio girininkija“  ir šios girininkijos eigulio, medžio drožėjo Sauliaus Jociaus darbščiomis rankomis „išauginti“ raudonviršiai  visais metų laikais patraukia kiekvieno pravažiuojančio žvilgsnį. Nepravažiuokite pro šalį! Šį kartą ir mus - būrelį aktyvių ir mylinčių gamtą Raseinių rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Katauskių filialo skaitytojų svetingai sutiko girininkijos girininkas Nerijus Sutkevičius ir girininko pavaduotojas Darius Levickis. Kieme, kur šalia tvenkinio pastatyta jauki pavėsinė, rangosi S. Jociaus išdrožta gyvatė ir stebina tikroviškumu kelmučių šeimyna,  prasidėjo mūsų kelionė...

Studijuojame informaciją apie girininkiją

Girininkas papasakojo apie miško priežiūrą, medelių sodinimą, augmeniją ir gyvūniją, apie įdomų, bet kartu nelengvą darbą, apie tai, kaip mišką reikia mylėti ir saugoti ir pakvietė aplankyti  gražųjį ąžuolą. S. Jociaus dėka link gražuolio ąžuolo veda vingiuotas lentelių takas, prie jo pastatyti meniški informaciniai stulpai ir skulptūros apibūdina būdingas vietas ir išskirtinius medžius. Tako pabaigoje  mus sutiko didingas, kelis šimtmečius žvelgiantis į gyvenimą girioje iš trisdešimt dviejų metrų aukščio, išskirtinio grožio „Gražusis“ ąžuolas, o po juo „nukritusi“ įspūdinga gilė su joje išdrožinėta informacija apie šį gamtos paminklą. 

Aplankę "Gražųjį" ąžuolą bandėme jį apsikabinti

Ąžuolą apglėbė 7 vaikai

Bandė ir suaugusieji...

Ir ne ką labiau aplenkė jaunesnius - mūsų buvo šeši

Gilė po ąžuolu - puikus informacinis "stendas" lankytojams

Poilsinėje šalia ąžuolo girininkas N.Sutkevičius papasakojo kaip išmatuoti medžio aukštį ar nustatyti amžių, kada sodinti medžius ir juos pjauti, atsakė į klausimus. Tik po mišką vaikščiodamas žmogus  pajunti visą gamtos dovanotą grožį.

Girininkas N. Sutkevičius su dukrele Ina, kuri aktyviai skaito ir mūsų bibliotekoje

Apkabinę apie šešis metrus  apimties turintį, giliomis rievėmis išvagotą ąžuolą, grįžome į poilsiavietę tako pradžioje. Čia mūsų laukė girininko pavaduotojo D. Levickio užkurtas laužas, kurio žarijose  kepėm dešreles, bendravom, kalbėjom apie mišką ir apie tai, kad jame esame svečiai.

Stovyklaujame

Netradicinėje erdvėje skaitėm  Maironio, J. Degutytės, J. Aisčio, K. Binkio, J. Baltrušaičio eiles, kuriomis poetai skatina žmogų gyventi, kurti ir džiaugtis viskuo – nuo saulės iki „žydinčių žolelių“, sodinti ąžuolus kaip atmintį, kaip priesaką būti stipriais ir mylėti tėvynę ir  gamtą.

Kelionės dalyviai

Dėkojame už nuoširdų priėmimą ir paramą Padubysio girininkijos girininkui N. Sutkevičiui ir pavaduotojui D. Levickiui. Sėkmės Jums ir miškams, kurių apsuptyje gyvename.